Sniegius, trapi gyvūnų apsauga Lietuvoje ir kodėl Deimantė Guobytė pasižymi TOP lygio vadovės bruožais

Skaitymo laikas: 5 min

Rugsėjis Lietuvoje buvo kitoks. Ne vien dėl to, kad šilčiausias nuo 1975-ųjų, bet ir dėl to, jog buvo išeskaluota viena iš tokių problemų, į kurias visuomenė įprastai yra linkusi nekreipti dėmesio iki tol, kol jos netampa per akivaizdžios ignoruoti.

Įdomiausia yra tai, kad ta problema ir toliau būtų likusi dūlėti patogiose paraštėse, jeigu ne virtinė laimingų atsitiktinumų, sukėlusių sniego gniūžtės efektą – užsispyrę pasimetusio šunelio Sniegiaus šeimininkai, aplaidžiai paliktas raktas duryse, jaudinantis įrašas soc. tinkluose, ryžtingo lyderio atsiradimas, įsitraukusi kritinė masė, pamestas telefonas ir t.t.

Kaip jau supratote, galvoje turiu situaciją, kuomet dingusio šunelio Sniegiaus paieškos virto į nelegalaus gyvūnų dauginimo tinklo atskleidimo operaciją. Tai savo ruožtu paskatino platesnę diskusiją apie gyvūnų gerovę Lietuvoje, sukėlusią visuomenėje didelį atgarsį bei nuvilnijusią per visas žiniasklaidos priemones. Temos kontekste buvo apnuogintas VMVT aplaidumas bei Gyvūnų gerovės ir apsugos įstatymo spragos. Labai tikiuosi, kad paviešintos detalės pavirs į realius gyvūnų gerovės pokyčius.

Žvelgiant grynai iš komunikacijos pusės, man visa situacija pasirodė įdomi ir dar dėl dviejų dalykų:
1) Instagram, kaip komunikacijos kanalo, sėkmingas išnaudojimas;
2) iniciatyvos lyderės – Deimantės Guobytės – iškilimas.
Būtent juos ir aptarsiu, bet prieš tai peržiūrėkime įvykių chronologiją, kuri leis suprasti, kas įvyko tomis karštosiomis rugsėjo dienomis.

(Ne)trumpa Įvykių Chronologija:
○ Kretingo raj. dingsta šunelis vardu Sniegius;
○ šeimininkai, nenuleisdami rankų, ieško augintinio tol, kol jį randa. Ūkiniame pastate. Narve. Drauge su daugybę kitų, akivaizdžiai aplaidžiai prižiūrimų šunų;
○ šeimininkai iškviečia policiją bei pasidalina istorija soc. tinkluose (atvykusi policija tuo metu padėti gyvūnams negali);
○ istorija patraukia neabejingų gyvūnams žmonių dėmesį, tarp kurių ir Deimantė Guobytė, bei greitai išplinta Instagram;
○ kitą dieną būrys savanorių ir Deimantė Gubytė atvyksta į tą vietą, kur žiauromis sąlygomis laikomi šunys;
○ pasirodžius šeimininkei paaiškėja, kad ši jau yra teista už neteisėtą šunų veisimą. Po karštų diskusijų ir valandų neveiksnumo, galiausiai šunys yra paimami;
○ Deimantė Instagram “live” transliacijų metu aktyviai skatina žmones dalintis turimomis žiniomis tiek apie šią vietą, tiek apie kitas galimas nelegalias veisyklas ir daugintojus; vėliau ji proaktyviai komunikuoja bei dalinasi informacija iš žmonių bei aktyviai lanko karštuosius taškus;
○ pradeda plaukti pranešimai iš visos Lietuvos žmonių, atrandančių bei pranešančių apie vis naujas nelegalias veisyklas ir išsekusius šunelius;
○ daugėja įsitraukusių žmonių (savanorių), kurie patys važiuoja į karštuosius taškus, ten stebi situacija, kviečia pareigūnus. Vis daugiau atrandama nustekentų gyvūnų, daugiausiai šunelių, kurie yra perduodami gyvūnų globos organizacijoms
○ žmonės ima spausti daug sekėjų Instagrame turinčius lietuvius pasisakyti šia tema bei prisidėti pagalba;
○ įkuriama Facebook grupė „Gelbėkime gyvūnų iš pragaro“, kuri vėliau tampa pagrindine iniciatyvos rėmėjų grupe, atsiranda daugiau organizuotumo ir veiksmų koordinavimo lankant taškus;
○ plečiasi aukojimo gyvūnų priglaudoms iniciatyvos;
○ temą išplėtoja žiniasklaida (delfi, 15min) bei politikai, kurie inicijuoja pataisas.
Visi šie įvykiai įvyksta maždaug per kiek mažiau nei savaitę!

I. Instagram, kaip greitas komunikacijos sklaidos kanalas

Žvelgiant retrospektyviai, atsiranda tvirtinančių, kad kažką žinojo, kažką numanė, kažką galėjo padaryti ir pan. Žinoma, lengva taip sakyti po laiko, tačiau realybė buvo tokia, kad niekas, net ir patys prigauti gyvūnų daugintojai, apie tai nė nenumanė. Net ta gyvūnų daugintoja iš pačios pirmos situacijos buvo toki užtikrinta status-quo, kad pastato, kuriame laikydavo šunis, duryse leido sau palikti raktą, kas vėliau tapo itin svarbi detalė išlaisvinant Sniegių.

Kodėl čia svarbu suprasti Instagram reikšmę?

Kad daugiau suprastume apie tai, kaip Instagram įgalino nelegalaus gyvūnų dauginimo problemos komunikacijos išplitimą, peržvelkime kanalą per tris pagrindinius parametrus, kurie didžiąja dalimi gali būti pritaikyti kiekvieno Instagram naudotojo strategijoje.

1. Greitis.

Visų pirma, dar ir dar kartą galima įsitikinti, kaip socialinis tinklas padeda greitai ištransliuoti norimą žinutę. Kuo žinutė paveikesnė, tuo daugiau žmonių ji pasieks. Deimantės „live“ nuolat stebėdavo šimtai (kartais ir tūkstančiai žmonių), o visi pagrindiniai lietuviškojo Instagram influenceriai ūžė jau po kelių dienų nuo tos dienos, kai pasimetė ir atsirado Sniegius. Jei neužė, tai žmonės patys jiems rašė ir prašė išreikšti pozicijos (apie tai vienam iš savo stories buvo užsiminęs Naglis Bierancas).

2. Kiekybė.

Iš esmės man labai patiko Deimantės sprendimas „live“ daryti per Instagram, o ne per Facebook, ir tai greičiausiai buvo padaryta iš praktinių sumetimų, kad kuo daugiau žmonių pamatytų istorijas – Instagrame Deimantė tuo metu turėjo ~110k sekėjų, o Facebook apie 4k.
Tokiose situacijos ypatingai svarbu generuoti kuo didesnį pasiekiamumą, kuris automatiškai sudaro sąlygas kuo greičiau išplisti istorijai.
Auditorijos dydis yra svarbu, arba kitaip tariant – galite dainuoti gražiausiai pasaulyje, bet jei jus girdi tik mama ir močiutė, tai apie pasaulines scenas galima tik pasvajoti.

3. Kokybė.

Vienas iš sėkmės faktorių buvo tai, kad Deimantės „live’ai“ buvo savalaikiai (iš karštųjų taškų, taip pat prieš ir po apsilankymo juose), jų buvo labai daug (žmonės buvo įsitaukę ir akylai stebėjo situaciją), jie buvo itin nuoširdūs ir paveikūs, juose Deimantė atvirai pasakodavo apie situaciją ir apie tai, ką jai pavykdavo sužinoti, bei padėjo dalinai koordinuoti veiksmus, t.y. Deimantė pasidalindavo gauta informacija apie naują karštąjį tašką, kviesdavo žmones juos patikrinti bei paskui atnaujindavo gautą informaciją iš tenai.
Bendrai kalbant, kiekvienas „live“ buvo kaip mini įtempto siužeto filmas, kuris ne tik patraukdavo dėmesį, sujaudindavo bet ir skatino imtis realių veiksmų.

II. Deimantės Guobytės lyderystė

Kalbant apie Deimantės lyderestę, ją įvertinsime per knygoje „The CEO Next Door“ pateiktą TOP vadovų savybių prizmę. Toje knygoje autoriai išskyrė 4 pagrindines savybes, kuriomis pasižymi patys efektyviausi lyderiai. Beje, knyga yra išties nuostabi ir aš ją itin rekomenduoju visiems, besidomintiems lyderyste.

Beje, norintiems daugiau sužinoti apie Deimantę, rekomenduoju l’Officiel interviu bei GQ interviu.

Pirmoji savybė – ryžtingumas / drąsa priimti sprendimus (nesvarbu, gerus ar blogus).
Deimantės atvejis: mergina parodė tiek greitą reakcija dalinantis „live“ transliacijomis, tiek pati rodė pavyzdį važiuodama į karštuosius taškus. Ji nelaukė leidimo veikti, bet pati veikė ir sėkmingai skatino tai daryti kitus. Manau, kad bene svarbiausias dalykas, lėmęs Deimantės lyderystę, yra tai, kad ji pati buvo karštuose taškuose ir tokiu pavyzdžiu sužavėjo tūkstančius žmonių.

Antroji TOP vadovo savybė – patikimumas.
Deimantės atvejis: šioje situacijoje reikšmingą vaidmenį atliko tai, jog Deimantės meilė gyvūnams neatsirado „per naktį“ (kaip kartais būna su žmonėmis, kurie vaikosi tendencijų siekdami sau naudos). Deimantė iš esmės visą laiką buvo žinoma, kaip gyvūnų gerovės aktyvistė, taip pat jos vardu yra įkurtas gyvūnų paramos fondas. Žmonės patikėjo Deimante būtent dėl to, kad jos veiksmai sutapo žodžiais ir įvaizdžiai. Prasidėjus Instagram „live’ams“, kurių metu Deimantės dalinuosi viskuo iki smulkmenų, įsitraukusių žmonių skaičius šoktelėjo į viršų kartais.
Labai gerai pamenu pirmuosius Deimantės „live’us“, kurie jau nuo pradžių atrodė kaip besimezgantis įtempto siužeto trileris ir įtraukė taip, kad beveik nuolat refreshindavau norėdamas sužinoti, kokios yra naujienos.

Trečioji TOP vadovo savybė – mokėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
Deimantės atvejis: visi, kas sekė Instagram tomis dienomis, galėjo pastebėti, kokiu greičiu vystėsi situacija – nuo vieno taško iki keliasdešimt, nuo būrelio savanorių iki keliolikos tūkstančių neabejingų žmonių, nuo vieno Sniegiaus iki daugybės pagalbos reikalaujančių šunelių. Kai situacija vystosi tokiu greičiu, komunikacijos savalaikiškumas tampa esminis.
Naudodamasi Instagram live’u, Deimantė filtravo ir dalinosi naujausia informacija apie taškus, pagalbos laukiančias prieglaudas, dalinai koordinavo savanorių judėjimą. Situacijai įgaunant vis didesnį rezonansą ir po truputį išsijudinant žiniasklaidai, Deimantė resursus skyrė situacijos tvarkymui ir visi interviu buvo nukeliami į vėlesnį laiką.
Kitaip tariant, esam greitiems situacijoms pokyčiams, būtinai skirstyti prioritetus pagal jų svarbumą, nes visko aprėpti vienam žmogui yra neįmanoma.

Ketvirtoji TOP vadovo savybė – bendravimas su darbo aplinkos žmonėmis (bet ne klientais), nebijant konflikto.
Deimantės atvejis: vienintėlė grupė, su kuria Deimantė tiesiogiai „nekonfliktavo“, buvo jos klientai – gyvūnai. Komunikuodama su kitomis grupėmis Deimantė rodė aiškią lyderystę, nebijodama aštresnių žodžių ir veiksmų – tiek bendraudama su pareigūnais, kurie daugeliu atveju buvo bejėgiai spręsti situacijas čia ir dabar, tiek Sniegiaus situacijoje bendraujant su nelegalia daugintoja, tiek duodama pylos per Instagram „live“ per daug įsismarkavusiems savanoriams ir kt. Čia ypatingai vertinga suprasti tai, kad kelyje link tikslo, deja, nėra galimybių patikti ir įtikti visiems, todėl net neverta tam gaišti laiko. Darantis priešingai bus pasmerktas nuolatiniam lūkesčių neišsipildymui.

Apibendrinant, svarbiausia šioje istorijoje yra tai, kaip svarbu prisiimti atskomybę ir ryžtis elgtis teisingai, neužsimerkiant prieš neteisybę. Tam visada užtenka vieno žmogaus, kuriam rūpi ir dėl kurio veiksmų išsijudina eikalingi pokyčiai.

***

Paskutinis pastebėjimas šioje istorijoje yra tai, jog, kaip šalutinis efektas, ši istorija leido Deimantei paauginti savo Instagram sekėjų bazę beveik 30k naujų sekėjų, lyginant šių metų vasario ir spalio skaičius.

Patiko? Pasidalinkite