Jau greitai bus įprasta, kad parduotuvė tars jums LABA DIENA

Įsivaizduokite save, vaikštinėjantį po Akropolio parduotuves, kai staiga gaunate pranešimą į savo mobilų telefoną. Rašo Adidas: „Ei, užeik į Sportland ir nusipirk sportbačius su 50 proc. nuolaida“. Pakeliate akis nuo ekrano ir pastebite, kad kaip tik ir stovite prie Sportland. „Kaip patogu“, mąstote, „reikia užeiti“, nusprendžiate.

Čia – ne ateitis, visa tai vyksta jau dabar. Galbūt dar neypatingai Lietuvoje, bet pasaulio kompanijos jau senokai eksperimentuoja su technologijomis, kurios susieja vietos nustatymą su žinučių siuntimu. Business Insider netgi spėjo, kad 2016-aisiais šios technologijos bus atsakingos už 44 milijardus dolerių sugeneruotų pardavimų.

Bet apie viską nuo pradžių.

Yra tokie nebrangūs nedideli siųstuvėliai, vadinami „beacons“ (liet. švyturėliai). Tie švyturėliai naudoja BLE (Bluetooth Low Energy) technologiją. Šios techonologijos pagalba į jūsų mobilų telefoną atsiunčiamas pranešimas, kai tik švyturėlis užfiksuoja, kad jūs esate netoliese. Signalo spindulys – 100 metrų.

[media-credit name=”Foto: agencypja.com” align=”alignnone” width=”740″][/media-credit]

Pranešimą gaunate į anksčiau parsisiųstą tam tikrą appsą, kurį instaliuodami, sutikote su visomis sąlygomis ir spaudėte „Sutinku“. Taigi jokios neteisėtos reklamos ir teisininkams čia prie ko prikibti nebus. Be to, appsas neprivalo būti įjungtas, kad „pagautų“ signalą. Šie du faktoriai marketingo specialistams gerokai palengvina užduotį, kaip patogiai pateikti reklamą klientui.

Man asmeniškai ši technologija įdomi tuo, kad sprendžia nuolatinį marketingistų galvos skausmą – kaip parodyti klientui reklamą būtent tuo metu, kai jis nori ir gali pirkti.

Štai atėjote ryte į Maximą ir gaunate pranešimą: „Sveiki, atvykę pas mus. Šiandien bananai tik 1 euras, o duonos skyriuje ką tik iškeptos bandelės su nuolaida. Geros dienos.“. Per pietus parduotuvė jau siūlo mišraines, vakare – pilasi akcijos alkoholiui. Darbo dienomis – vienos reklamos, o savaitgaliais –kitos. O jeigu mob. programėlėje įvedėte papildomos informacijos apie save – gausite ir dar labiau personalizuotą pranenišmą.

Apskritai kalbant, švyturėlius galima panaudoti ne tik reklaminėms žinutėms siųsti, bet ir, pavyzdžiui, padėti sužinoti (informacija priartėjus prie populiaraus turizmo objekto mieste), surasti (kur priparkavote automobilį toje milžiniško dydžio automobilių stovėjimo aikštelėje, ir kita. Daugiau konkrečių panaudojimo pavyzdžių – šiame HBR straipsnyje.

Kol kas viskas skamba gražiai, nors trūkumų taip pat yra. Be to, kad technologija ir visas procesas dar kūdikystės stadijoje (signalas siunčiamas nedideliu atstumu, švyturėlių dydis kol kas dar didokas, etc.), mano manymu, yra du dideli akivaizdūs iššūkiai, kuriuos reikia išspręsti, norint išnaudoti isą technologijos potencialą:

1. Privaloma įsijungti Bluetooth. Nežinau, kaip jūs, be aš bluetooth laiikau visada išjungtą. Gal tai įprotis, bet tiesiog neturiu poreikio laikyti jį įjungtą.

Taip, švyturėliai naudoja BLE technologiją, kuri ženkliai sumažina telefono energijos naudojią bei žymiai greičiau perduoda duomenis nei standartinis Bluetooth. Bet didžiausias iššūkis yra pripratinti žmones, kad jie būtų įsijungę Bluetooth. Priešingu atveju, net ir plačiausias švyturėlių tinklas nepasieks klientų.

2. Informacijos srauto dydis. Pačioje pradžioje, kol kas švyturėlius naudoja retas, jūs gausite vieną kitą žinutę. Bet, tarkime, kad turite prekybos centro Ozas appsą. Daugelis įmonių, nuomojančių plotą Oze, nusiperka iš prekybos centro galimybę siųsti pasiūlymus klientams, naudojant švyturėlius.

Taigi jūs įžengiate į Ozą ir staiga pasipila žinutės kaip iš gausybės rago: viena parduotuvė siūlo nuolaidą, kita – kavos už 1 centrą, trečia kviečia išbandyti naujuosius čiužinius, ir taip be perstojo. Sukyla nervai ir appsą ištrinate. Čia iššūkis kyla toks – kaip klientui pateikti pakankamai reklaminių žinučių, kad jo neišgąsdintumėte?

Ir pabaigai, dar vienas panaudojimo būdas. Tai gali būti senos įsišaknijusios problemos sprendimas

Turbūt žinote tą jausmą ir beviltišką suvokimą, kad „Senukuose“ niekada nieko negalima rasti. Net paprastos dėžės ar šluotos paieška dažniausiai yra vienas didelis košmaras. Jeigu ne salės darbuotojai, 99 proc. žmonių „Senukuose“ nieko niekada nerastų.

Bet dabar įsivaizduokim, kad „Senukai“ pradėjo naudoti švyturėlius: įėjote į parduotuvę, įsiijungėte appsą, pažymėjote, kad ieškote vazono ir appsas jums pateikia aiškias nuorodas, kaip nueiti iki vazonų. O dar, žiūrėk, ir akcija gera pasitaikė. Tai neabejotinai pakeltų ir bendrą „Senukų“ įvaizdį, ir salės darbuotojai galės skirti mažiau laiko lankytojų eismo reguliavimui.

Ar matote šios technologijos perspektyvą? O galbūt jau tiesiogiai susidūrėte?