Apžvalga: renginys „Vertę kurianti komunikacija“ (rugsėjo 30 d.)
TL;DR: karščiausias komunikacijos renginys Lietuvoje.
Bet apie viską nuo pradžių.
Atradau atsitiktinai, o patyriau begalę teigiamų emocijų. Išties labai džiaugiuosi sudalyvavęs penktojo „Vertę kurianti komunikacija“ sezono starte. Buvo ir įdomu, ir naudinga, ir buvo neįmanoma neprisipildyti įkvėpimo bei pozityvių minčių. Didžiausi laurai, be abejo, keliauja renginio sielai Laurai Dabulytei, kuri yra absoliučiai fantastiškos energijos bei charizmos moteris ir tikra savo srities profesionalė.
Taigi, kuo čia viskas taip pagavo ir nusinešė?
Renginys vyko Vilniaus Universiteto centrinių rūmų Teatro salėje. Tiems, kas nesate ten lankęsi (kaip kad aš), labai rekomenduoju rasti priežastį tai padaryti – erdvė puiki ir savo teatrišku jaukumu neabejotinai pridėjo renginiui autentiškos dvasios. Kadangi šiek tiek vėlavau ir renginys jau buvo startavęs, o visos parterio vietos buvo užimtos (bent jau taip atrodė iš pirmo žvilgsnio), greit sukau galvą, ką daryti. Žinojau, kad noriu ir turiu rasti vietą atsisėsti, kitaip dviejų valandų renginys būtų, sakykim taip, prailgęs stoviniuojant kur nors prie sienos ar sėdiniuojant ant palangės. Liuoktelėjęs į kitą salės pusę, greitai apmečiau akimis sąlyginai laisvas vietas (jos visos buvo be išimties nukrautos striukėmis ir paltais) ir, paklausęs, ar galiu prisėsti išsirinktoje vietoj bei gavęs teigiamą atsakymą, įsitaisiau. Viskas, aš patogiai sėdžiu, ir renginys man prasideda.
Beje, nors mano pagrindinis tikslas buvo paklausyti srities profesionalų pranešimą ir sužinoti naujų dalykų, visgi, grynai iš asmeninio smalsumo žinojau, kad tikrai kreipsiu dėmesį ir į pranešėjų pristatymus – kaip kalba, kaip juda, kaip sudomina publiką, kokias paruošė skaidres ir panašiai. Kaip jau iš patirties žinau – įtaigiam pranešimui išties reikia ne tiek ir daug, tik tinkamo nusiteikimo ir gero pasiruošimo.
Pirmasis iš pranešėjų startavo „Verslo žinių“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas ir dėl jau minėto savo vėlavimo pamačiau tik paskutinę jo pristatymo dalį – pokalbį su Laura. Pagrindinė mintis, kurią pasirinkau išsinešti, buvo ta, jog „Verslo žinių“ sėkmės pagrindas yra, anot Ugniaus, yra iš seniau dirbančių darbuotojų susiformavęs, gerai susigrojęs branduolys.
Toliau estafetę perėmė Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, „Eltos“ vykdančioji redaktorė. Pranešimas gal ir nebuvo sukrečiantis, visgi man asmeniškai buvo įdomu šiek tiek daugiau sužinoti apie Eltos veiklą. Taip pat įdomus niuansas buvo tas, kad yra toks pasiskirstymas, jog Delfi dirba su Elta, o 15min su BNS (pastarieji du priklauso tai pačiai grupei). Pranešimo stilius buvo lakoniškas, santūrus, visgi Gailė man pasirodė kaip gerai žodį valdantį specialistė, tik to per savo pranešimą pilnai neatskleidė. Aišku, kas tikrai krito į akis ir čia būna mano prašymas visada tiek kolegoms, tiek komandos nariams – niekada nestartuokite su atsiprašymais, kad nemokate kalbėti, ar kad nesate oratorius, ar išvis, kad nebus įdomu, ar kad jūs greitai viską pristatysite – tiesiog pristatykite tai, ką norite, ir palikite apgailestavimus už pristatymo ribų.
Po Gailės tęsė Mykolas Katkus, „Repsense“ įkūrėjas, agentūros „Fabula“ partneris, arba kitaip tariant – tiesiog Lietuvos komunikacijos žvaigždė. Greitakalbe beriantis žodžius Mykolas absoliučiai prikausto publikos dėmesį. Atrodė, kad kartu su M. Katkum įkvėpėm prieš prezentaciją, išklausėm ir tada iškvėpėm. Sakyčiau, kad turinys – kuris šiaip jau buvo tikrai naudingas (apžvelgiantis „Repsense“ sukonsoliduotą media srautų vasarą ir rugsėjį) ir bendrai reziumuojantis, kad naujienų srautas įprastai vasaros pabaigoje išsikvepiantis, šįsyk dovanojo daugiau bombinių naujienų nei įprasta – šiek tiek nukeliavo į antrą planą, nes ant tiek Mykolas yra stipri figūra scenoje, kurios norisi klausytis ir klausytis.
Į M. Katkaus batus stojo Ernestas Ramonas, „Swedbank“ socialinių iniciatyvų vadovas, ir kartelę išlaikė tikrai aukštame lygyje. E. Ramonas papasakojo apie tai, kaip ruošėsi „Swedbank“ remiamam Vilniaus maratonui ir su kokiais iššūkiais susidūrė, kaip . Jis pasidalino, kad bendrai pasiruošimui turėjo 42 dienas, kas tokio lygio projektui yra tikrai mažai. Iš smagesnių momentų buvo istorija apie tai, kaip jis su komanda ieškojo daugybėsoranžinių marškinėlių, kurių tiesiog nebuvo (dar ir dėl to, kad daug jų jau iš anksčiau buvo nupirkę… Estijos „Swedbank“). Iš įdomesnių momentų buvo tai, kad sau pačiam netikėtai, jie padarė virusinį įrašą kartu su IG paskyra „Soyvilnius“, kuris susilaukė 1M+ peržiūrų. Būtinai peržiūrėkite tą įrašą ir pasekite paskyrą, jeigu sudomins turinys – jie turi daug tikrai smagių įrašų. Pagrindinė prezentacijos mintis – net ir sunkiausi projektai pasidaro su tinkamu nusiteikimu ir širdim.
Po E. Ramono pareiškimo ėmė aiškėti, kad į planuotas 2 valandas pranešėjai netilps, bet bent jau asmeniškai dėl to nekilo jokių keblumų– kaip tik, norėjosi kad renginys tęstųsi ir dar ilgiau.
Toliau į sceną lipo neabejotinai laukiamiausias vakaro pranešėjas – Paulius Kliusaitis, fantazijos.lt smegenys ir variklis. Paulius paliko labai gerą įspūdį – parengė nesudėtingą ir vizualiai patrauklią prezentaciją, puikiai judėjo ir kalbėjo scenoje, jo buvo įdomu klausytis, kartu pasijuokti ir nustebti. Pagrindinė mintis ta, kad fantazijos.lt išnaudoja kiekviena bent kiek labiau rezonansinį įvykį Lietuvoje savo komunikacijai (kaip pvz., meškos Vilniuj pasirodymas, G. Palucko laikymasis įsikibus valdžios ir t.t.).
Po P. Kliusaičio ganėtinai energingo pasirodymo ritmas atrodė sustos, kai į sceną stojo Jolita Mažeikienė, Ignalinos atominės elektrinės komunikacijos vadovė, bet, oho, kokia tai buvo kokybė. Žinot, išgirsti žodžių junginį – Ignalinos atominė elektrinė – ir galvoji, o tai jos dar neuždarė? Pasirodo, kad ne tik neuždarė, bet ji dar ir veiks šimtą metų. Na, gerai gal ne šimtą, bet veiklos ten yra dar daug metų į priekį. Būtent apie tai ir papasakojo Jolita.
Labai patiko Jolitos įžanginė dalis, kurioje ji gražiai pasidalino asmenine istorija, kaip jau minėtos Lauros žinutę, ar neužsisėdėjo esamame darbe, ją paskatino susimąstyti, o paskui ir pakeisti darbovietę, ateinant nuveikti gerų dalykų į IAE. O paskui labai pagauliai atliepė kiekvienam nebyliai kirbėjusį klausimą, ką ten veikti toj elektrinėj, kurioj darbas skamba kaip kažkas iš sovietinių laikų, pasidalindama, kad būtent su tokiais jausmais ir startavo, bet vėliau ėmusis darbų nuomonę pakeitė 180 laipsnių. Žodžiu, su tokiu puikiu nuoširdumo ir aktualumo užtaisu, J. Mažeikienės pranešimas pralėkė su vėjeliu – buvo ypatingai įdomu susipažinti giliau su Lietuvos strateginio objekto komunikacijos (ir ne tik) valdymo užkulisiais.
Vakaro pranešėjų ratą užbaigė Inga Langaitė, startuolių sistemos ekspertė ir investuotoja. Ji kvietė atsigrežti į save, į savo fizinę ir psichologinę sveikatą. Ji kvietė auditoriją savęs paklaust: Ant ko pykstu? Dėl ko pykstu? Ką noriu su tuo daryti? Įsisukus į automatinį dienos ritmą, šie žodžiai gali lengvai prasprūsti pro mūsų radarus, bet užspaustos emocijos neišvengiamai mus pasivys, ir dažniausiai ne su teigiamomis pasekmėmis.
Atskira padėka dar kartą skrieja renginio sielai Laurai Dabulytei – jos taiklūs klausimai, susimąstyti skatinantys klausimai ir komentarai tarp prezentacijų, leido išlaikyti dėmesį viso renginio metu.
Reziumuojant – renginys yra absoliučiai puikus dabartiniame savo formate ir net kiek nepatogu, kad jis yra nemokamas. Todėl skubėkite sudalyvauti – tiek komunikacijos specialistams, tiek prijaučiantiems šiai sričiai tai yra bene karščiausia vieta būti ir dalyvauti. Dar kartą sveikinimai Laurai Dabulytei su puikia organizacija ir iki kito susitikimo jau spalio 28 d.
***
Galbūt dalyvavote ir jūs? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
Patiko? Pasidalinkite
