Apžvalga: renginys „Vertę kurianti komunikacija“ (spalio 28 d.)
Spalio 28 d. praūžė antrasis mano labai smagaus šių metų atradimo – renginių serijos „Komunikacija kurianti vertę“ – renginys, kurio idėjos sumanyta ir organizatorė yra Laura Dabulytė↗. Apskritai tai jau penktasis šių renginių sezonas, tad maniškis atradimas ganėtinai vėlyvas, visgi geriau jau įvykęs dabar nei niekada.
Apie rugsėjį vykusį renginį plačiai aprašiau čia↗ (kviečiu perskaityti arba bent jau užmesti akį) ir jo puikia energija pasikroviau tiek, kad išūžiau galvas kolegoms (tikiuosi, labai nepyko), todėl lūkesčiui spalio epizodui buvo taip pat dideli. Ir jis nenuvylė. Noriu drąsiai rekomenduoti visiems marketingo ir komunikacijos profesionalams apsilankyti – mano nuomone, tai dabar geriausias tokio tipo renginys Vilniuje, o greičiausiai ir Lietuvoje.
Apie renginyje dalyvavusių pranešėjų prezentacijas puikiai parašyta čia↗ (kviečiu perskaityti įrašą ir pamėgti L. Dabulytės kom-agentūros „Comms On Duty“ Linkedin profilį↗), tad aš, pasiskolindamas pagrindines tezes, tik papildysiu komentarais iš savo pusės.
Žemiau tekstas su lempute iš Linkedin „Comms On Duty“ Linkedin įrašo, o žemiau – mano komentaras.
**
💡 Agne Ranonyte patikino, kad patekti ant norimos konferencijos scenos – misija įmanoma! Tereikia aiškiai žinoti, kuo gali būti vertingas kitiems.
Comma: A. Ranonytė yra VŽ renginių konferencijų variklis ir pagrindinė organizatorė. Trumpame, glaustame pokalbio formato pristatyme labiausiai įstrigo tai, kad svarbu lanksčiai reaguoti į susidariusias situacijas organizuojant renginius ir grynintis, kas yra vertingas turinys dalyviams.
💡 Arūnas Mickevičius pasidalino istorija apie tai, kaip gimė noras remti paralimpiečius ir įrodė, kad jie – herojai kaip ir visi sportininkai.
Comma: A. Mickevičius palietė ypatingai svarbią temą – verslo dėmesį neįgaliesiems ir galimas jo formas. Taipogi tai, kad išsigryninimas remti neįgaliuosius jiems padėjo aiškiai suvokti prioritetus remiamiems subjektams, o kartu – ir atsakymas, ko neremti. Visgi po pasirodymo liko šiek tiek ore kybančių klausimų, tokių, kaip kuo visgi Bitė yra išskirtinė su šia iniciatyva ir kokią pagrindinę žinutę norėta perteikti.
💡 Liudvikas Andriulis aptarė spalio populiariausius ir papasakojo apie žiniasklaidos monitoringo įrankį, kuris jau leidžia stebėti prekės ženklų paminėjimus „TikTok“ platformoje.
Comma: labai laukiau L. Andriulio pasirodymo, o kartu tai buvo ir pirmas kartas, kada Liudviką mačiau gyvai scenoje. Dažnas prisimins, kad buvo metas, kuomet Liudvikas itin aktyviai dalyvavo Facebook platformoje ir savo aštriu bei įžvalgiu rašymo stiliumi dalindavosi istorijomis bei aktualijų komentarais. Mano nuomone, jis buvo vienas tų, kurie formavo stipraus bei profesionalaus balso socialinėje medijoje paveikslą, bei padėjo pagrindus kitiems, sekusiems po jo.
L. Andriulis savo pranešimu pakeitė negalėjusį dalyvauti M. Katkų ir kalbėdamas apie „Repsense“↗ įvardino, jog jie turi unikalią technologiją stebėti trumpus video bei prekės ženklų paminėjimus juose (kurių yra apie 30 proc. tarp visų paminėjimų visose formose).
💡 Ada Mockute Jaime atkreipė dėmesį, kad „TikTok“ neveikia tiesioginė reklama – čia vertę kuria autentiškas turinys. Be to, ji priminė, jog platformos algoritmas rodo ne tai, ką sekame, o tai, su kuo mes patys sąveikaujame – ką žiūrime, prie ko sustojame, į ką reaguojame. „TikTok“ iš esmės tampa mūsų pačių formuojama informacine erdve.
Comma: neabejotinai geriausias ir linksmiausias vakaro pranešimas, aplodismentai Adai – jos energija, charizma ir puikus humoro jausmas užliejo visą salę bei kartu vedė mus visus įdomioje kelionėje po TikTok platybes. Pagrindinė mintis – TikTok tikrai nemiręs ir tinkamai išnaudojamas generuoja prekės ženklui milžinišką dėmesį.
💡 Gediminas Užkuraitis pasakojo apie vasarą sėkmingai įgyvendintą „Sengirės“ kampaniją – netikrą NT projektą, kuris padėjo išgelbėti 31 ha miško. O labiausiai nustebino, jog tai pavyko įvykdyti per trumpą laiką ir neturint biudžeto!
Comma: G. Užkuraitis įtaigiu ir nuotaikingu stiliumi pristatė bene vertingiausią šių metų projektą – iniciatyvą privačiomis lėšomis nupirkti miško ir jį apsaugoti nuo iškirtimo. Kampanija pasižymėjo itin trumpu laikotarpiu viskam įgyvendinti, kūrybiškai puikiu sprendimu ir žmonių atsidavimu kiliniam tikslui. Oficialus puslapis: https://www.sengiresfondas.lt/.
Sengire realiai gali tapti tik rezervatai, o tų rezervatų Lietuvoj yra tik 1,2%. Taip, perskaitėte teisingai, tik 1,2%. Žmogiškai norėtųsi, kad būtų daugiau. Taigi klausantis G. Užkuraičio, žavintis fantastiška iniciatyva ir titanišku darbu bei rezultatu, pasiektu per trumpą laiką, lyg šešėlis nuotaiką temdė kirbantis klausimas, kad Lietuvoje iš Aplinko ministerijos nėra (arba trūksta) elementarios atsakomybės bei aiškiai apibrėžtos Lietuvos miškų saugojimo stretagijos, iškyrus aptakias frazes ir skambius lozungus↗.
💡 Vilūnė Kairienė atskleidė, kaip šiandien žiniasklaidoje įsitvirtina dirbtinis intelektas. Turinio daugėja, bet ar vis dar kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbu?
Comma: „Mediaskopo“ duomenų strategijos vadovės V. Kairienės pranešime labiausiai įstrigo ganėtinai niūru dabartinės realybės paveikslas, kuriame jau veikia pilnai Dirbtinio intelekto sugeneruoti ir palaikomi (bei abejotinos vertės) naujienų puslapiai.
Nejučia prisiminiau kažkada skaitytą fantastinį apsakymą, kuriame, kilus pasauliniam karui, galiausiai vienas prieš kitą kariauti liko automatizuoti robotai, nes žmonės galiausiai išmirė.
💡 Lina Inga Stankaitytė papasakojo apie performansą, kuriame visą dieną skuto bulves, ir apie jo metu kilusias mintis.
Comma: Renginį užbaigė jautrus ir labai asmeniškas aktorės bei menininkės Linos Ingo pasakojimas apie bulvių skutimo performansą, kuris leido jai giliau pažinti save.
Atrodytų, kas čia tokio, skusti bulves, bent jei pabandytume tai daryti valandą, dvi, tris ir daugiau?
***
Kitas renginys jau lapkričio 25 d. Iki susitikimo.
***
Galbūt dalyvavote ir jūs? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
Patiko? Pasidalinkite
