Kas tapo normalu 2020-aisiais? Covid-19 įtvirtinti pokyčiai

Skaitymo laikas: 4 min

Kiekvienas save gerbiantis tinklaraštis ar ekspertas privalo metų sandūroje pateikti rinkos prognozių kitiems metams (atkreipiu dėmesį, kad šiam sakiniui nesvetima ironija). Be kita ko, tokios prognozės paskui metų eigoje praverčia idėjų pritrūkusiems marketingo specialistams, kurie, atsidarę google paieškos laukelį, karštligiškai renka „marketing trends 2021“ (digital-first, nice), „what’s hot in marketing 2021“ (yay, chatbots!) arba „consumer behaviour trends 2021“ (contactless experience, amirite?) ir taip toliau.

Vis dėlto, kaip pasakytų N. Taleb, tos ekspertų prognozės yra š… vertos. Na, gerai, taip tiesmukai gal ir nepasakytų (o gal vis dėlto ir pasakytų, žinant jo stilių), bet kaip parodė vienas iš tyrimų jo bestseleryje „Juodoji gulbė“, ekspertų spėjimai dažnu atveju nėra niekuo pranašesni nei tiesiogiai su rinka nesusijusių specialistų prognozės. Turbūt neverta labai ir plėstis ties tuo, kad didžioji dalis 2019-ųjų gale surašytų tendencijų dvidešimtiesiems, kaip reikiant šovė po šalį dėl netrukus pasaulį užvaldžiusio Covid-19.

Taigi, 2020-ieji neabejotinai paliks neišdildomą pėdsaką žmonijos istorijoje. Pasaulį aplankiusi „juodoji gulbė“ – pasaulinė pandemija – iš naujo privertė žmones suprasti gyvenimo trapumą matant didelį aukų skaičių, o vis dar stringantis vakcinavimas neleidžia atsisakyti įvairių ribojimų. Tiesa, kai kurie ekspertai (Forbes, BBC), optimistiškai žvelgdami į ateitį, prognozuoja, kad gyvenimas gali grįžti į daugiau mažiau įprastas vėžes jau 2021-ųjų žiemos antroje pusėje arba pavasarį. Kiti gi spėja, kad teigiamų pokyčių dar reikės palaukti, o dėl mutuojančio viruso gali tekti skiepytis kasmet (Guardian).

Nepaisant pragaištingų padarinių, kaip kaip po kiekvieno lietaus pasirodo saulė, taip ir koronaviruso išbandymas pagreitino arba normalizavo nemažai pokyčių kasdieniniuose žmonių gyvenimuose, kurie iki tol buvo neįprasti. Todėl šiame įraše susilaikysiu nuo bet kokių ateities prognozių, o vietoje to apžvelgsiu kitą labai įdomų aspektą – dalykus mūsų gyvenimuose, kurie tapo savaime suprantami 2020-aisiais.

1. Socialinė distancija: karantinas, kaukės, atstumas, sveikinimasis be kontakto, skirtumų ryškėjimas, „cancel culture“.

Šiame kontekste socialinę distanciją naudoju bendrai kaip susvetėjimo tarp grupių terminą (Visuotinė lietuvių encikopledija), neapsiribodamas vien tik atstumo išlaikymu. Mano manymu, tai neabejotinai didžiausias šių metų norminis pokytis nuo to, kaip gyvenome iki šiol.

Ryškėjanti socialinė distancija iššaukė įvairių padarinių, tarp kurių ryškiausi yra kategoriškas skirstymas į „mes“ ir „jie“ pagal pasirinktą atskaitos nuomonės tašką, aršiai ginant savo nuomonę bet kokiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, skiepų reikia arba nereikia, o visi kiti, kurie mano kitaip, yra durniai; arba kitas pavyzdys – kvestionuojamas netgi pats Covid-19 virusas, jis yra ar ne, karantinas reikalingas ar ne – ir milijonas argumentų už ir prieš. Žmonės dar smarkiau ėmė kelti klausimus apie savaime suprantamus dalykus kaip apvali žemė (KQED)! Bent jau Lietuvoje savotiškas karas užvirė Facebooke, kur kasdien galime stebėti įvarias skirtingų nuomonių batalijas, kur viena pusė būna teisi, o kita – visiški idiotai. Savaime suprantama, nėra nieko blogo turėti skirtingas nuomones, tačiau nerimą kelia pat metodas, kaip pasirenkama poliarizuoti visuomenę ir kokiais faktais argumentuoti.

Bus labai įdomu stebėti, kaip keisis ši tendecija, kuomet žmonės ims turėti daugiau fizinio kontakto – galbūt tai sudarys sąlygas susvetimėjimo mažėjimui.

2. Darbo vietos sampratos pokytis: nuotolinis darbas, darbas iš namų, darbas iš bet kur.

Šventinio bankucheno, nepabijokime to žodžio, jau klasika tapusi daina „Ofisėli, stiklainėli“ prasideda taip:

Nuo devynių iš pat ryto iki vakaro šešių,
Atsisėdę prie laptopų, ariam, dirbam exceliu.
Ofisėli, stiklainėli, mano mielasai,
Penkis šimtus aš emailų šiandien išsiunčiau nemažai.

Taigi, iki 2020-ųjų darbas ofise buvo iš esmės aksioma, įstatymas, neginčyjama realybė. Geriausia, ką galėdavo ir norėdavo pasiūlyti įmonės – tai kelios dienos darbo iš namų, kaip privilegija, kaip bonusas darbuotojui. Be to, darbas iš namų buvo lydimas nepatiklaus „tai kaip jau ten dirbsi kokybiškai iš tų namų?“. Bet atėjo virusas ir staiga paaiškėjo, kad visai įmanoma dirbti iš namų ir dirbti gerai. Oberlo sako, kad vien JAV 2020-aisis nuotoliniu būdu dirbo 4,7M žmonių. Be to, pavyzdį rodo ir didžiosios įmonės, pvz., Microsoft paskelbė, kad leis pusei savo darbuotojų dirbti iš namų. Panašu, kad 2021-aisiais darbo nuotoliu (ar iš namų, ar iš sodybos) bus kaip opcija pažangiausiose įmonės, t.y. pasirašydamas darbo sutartį, tuo pačiu ir pasirenki, kur nori praleisti laiko didžiąją savo laiko dalį.

Labai įdomu, dirbate ofise ar nuotoliniu būdu? Brūkštelkite apie savo patirtį komentaruose.

3. Prekių siuntimas paštomatais

Čia būsiu subjektyvus, teigdamas, kad didžioji dalis lietuvių mėgo (ir tebemėgsta) ateiti į parduotuvę ir fiziškai pačiupinėti prekę prieš nusiperkant. Vis dėlto, šis įprotis keičiasi, o ištobulėjusi prekių siuntimo per paštomatus paslauga iš esmės palengvino visą procesą bei paskatino žmones dar daugiau ir drąsiau pirkti internetu. Iliustruojantis pavyzdys – prie netoli mano namų esančio prekybos centro yra 4 atsiėmimo punktų spintelių konteineriai, o pačiame prekybos centre – dar du.

Man labai patinka siuntimo į paštomatus paslauga ir vienintelis dalykus, kurio norėčiau; 1) tai kad nereiktų plikais pirštai spausdinėti ten tų skaičiukų; bei 2) nevažiuoti į kitą rajoną pasiimti savo siuntinuko, nes kažkas nesugebėjo atsiimti savo daiktų laiku.

3. Barbora, Woltas ir kitokie maistai į namus.

2020-aisiais ypatingai plėtėsi Maximos „Barbora“, šiuo metu maistą į namus pristatanti 8 Lietuvos miestuose. Iki bei Rimi taip pat startavo savo maisto pristatymo paslaugomis. „Wolt“ tapo restoranų maisto namuose sinonimu, o jiems į nugarą kvėpuoja „Bolt Food“. Taip, restorano atmosferos ir aplinkos, gali trūkti valgant „Momo Grill“ maistą namuose ant grindų, tačiau ir „Barbora“, ir kiti į namus pristatantys maistą verslai daro nuostabų darbą eliminuodama grūdimąsi prekybos centre, ieškojimą nesurandamų prekių lentynų jūrose ir ilgesingą laukimą eilėse prie kasos (jei nėra savitarnos kasų).

4. Mokymai(si): Online mokymai, kursai, konferencijos

Ką daryti, kai reikia sėdėti namie, bet turi daug laisvo laiko? Teisingai, reikia kurti mokymus. O jeigu pats nekuri mokymų, tada gali juose dalyvauti. Kitaip tariant – mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

Šiuo metu Google paieškoje įvedus „online mokymai“, sistema pateiks 266 000 rezultatų. Pimajame (ir aktualiausiame) puslapyje (nes, o koks drąsuolis ryšis eiti į antrąjį puslapį, ar net, gink dieve, dar toliau?) galima rasti įvairiausių mokymų – nuo marketingo, kulinarinių, SEO iki užsiėmimų vaikams, moterims ir taip toliau.

6. „5+ minutes of fame namie“: Tiktokai, jūtūbai, podkastai ir kitokio pramoginio turinio kūrimas namuose.

Turi mikrofoną, reiškia gali daryti podkastą. Nusipirkai gerą telefoną ar fotoaparatą, jau gali daryti ir jutūbą, ir Tik Tokus. Pridėjai galingą kompą – jau ir pasiruošęs streaminti „Fortnite“ ar „Call of Duty“.

Virusas neišvengiamai daugelį žmonių pasodino namuose, o energija ir noras pasirodyti išliko – būtent dėl to išpopuliarėjo visokios namų pramogos, padidėjo žaidimų poreikis, sujudo įvaraus turinio kūrėjai. Būtent dėl to išpopuliarėjo naujos ir senos turinio platformos – Tik Tok šokiai ir short’ai, atsirado naujų ir atkuto senieji Youtube kūrėjai, radosi daugybė podkastų.

2020-aisiais, taip pat įvyko lūžis suvokime, ar reikia mokėti kūrėjui už tokį turinį. Juk jis tik ten kažką daro prieš kamerą, apčiuopiamo produkto taigi nekuria! Ir visgi net ir užsispyrusiai mūsų kartai, užaugusiai ant nelegalių Windowsų, nemokamo turinio iš Kazaa ar torentų, dabar jau yra visiškai įprasta paremti, pavyzdžiui, Skirmantą Malinauską Patreone, geram streameriui pervesti kelis dolerius per Twitch, o gal pašelpti patinkančią merginą (ar vaikiną) per OnlyFans. Jau nekalbu, kad niekas nebekvestionuoja ar reikia mokėti už Netflix ar HBO imant per Telia.

***

Kokia jūsų nuomonė – ką dar normalizavo virusas? Pasidalinkite komentaruose.


Patiko? Pasidalinkite FacebooklinkedinFacebooklinkedin

Add a Comment

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.