9 (ne visai standartiniai) patarimai, prieš einant į darbo pokalbį dėl vadybininko pozicijos

FacebooklinkedinFacebooklinkedin

Patarimų, kaip elgtis per darbo pokalbį, internete yra daugybė. Bet kas, skyręs bent 20 valandų informacijai surinkti ir įsisavinti, drąsiai galėtų įgyti profesionalaus ėjėjo į darbo atrankas bakalaurą. O paskui ir pamokyti kitus. Beje, ar žinojote, kad yra asmenys, kurie už pinigus moko ir konsultuoja, kaip geriau pateikti save per Linkedin? Na, dabar jau žinote.

Savo gyvenime esu buvęs ne viename darbo pokalbyje, dar daugiau esu girdėjęs iš draugų ir pažįstamų apie jų patirtį, taip pat bendravau su įdarbinimo specialistais, kurie pateikdavo savo požiūrį į darbuotojų atrankos procesą. Gal skambės ir drąsiai, bet darbuotojo pasirinkimo atveju 80 proc. atveju lemia asmenybė, o 20 proc. įgūdžiai. T.y. protingiausias žmogus koridoriuje prie HR skyriaus durų nebūtinai gaus darbą.

Šiame įraše noriu pasidalinti ne visai standartiniais patarimais, kurie praversdavo man ir mano pažįstamiems bei padėdavo kuo geriau pasirodyti darbo pokalbių metu.

1. Aiškiai žinoti savo tikslus ir lūkesčius. Čia yra bene pats svarbiausias patarimas iš visų – aiškiai žinokite, ko siekiate per darbo pokalbį. Kai žinosite, ko norite, bus gerokai lengviau tai gauti.

Dažniausiai žmonės nusistato vieną tikslą – gauti darbą. Taip, tai svarbu, bet taip pat svarbu žinoti, kokio atlyginimo norite, su kokiu atlyginimu sutiktumėte per bandomąjį laikotarpį, kada galite pradėti dirbti, kada norite pradėti dirbti, kiek laiko jums reikės mokytis, kuo pageidaujate papildyti savo komandą, kokius konkrečius dalykus norėsite pritaikyti įmonėje ir panašiai.

Nepamirškite, kad jūs, kaip marketingo vadybininkas, dirbsite kūrybinį darbą, tad puikiai žinote, kiek jums reikia laisvės įgyvendinti tam tikriems sprendimams.

2. Iškapstyti apie įmonę viską, jeigu tikrai nori joje įsidarbinti. Ir aš tikrai turiu tai galvoje – iškapstykite viską. Nustebtumėte sužinoję, kiek daug žmonių į darbo pokalbius ateina nieko nežinodami apie bendrovę, su kuria nori susisieti savo ateitį. Žinojimas – jėga, ir tai 100 proc. galioja darbo pokalbiui.

Šio triuko išmokau iš vieno gero pažįstamo, kuris į darbo pokalbius eidavo žinodamas absoliučiai viską apie kompaniją. Jis ne tik perskaitydavo visą rastą informaciją internete (net ir finansines ataskaitas, jeigu tokios būdavo), bet ir susirasdavo bei pakalbindamo buvusius (ir esamus) darbuotojus.

3. Iškapstyti kuo daugiau apie rinką, kurioje veikia įmonė. Panašu į trečią punktą, bet čia fokusas nukreiptas į konkurentus. Surinkta informacija padės geriau suvokti, kokioje rinkoje veikia įmonė, kokie jos privalumai, kokie trūkumai, kur susiduriama su iššūkiais, kas įmonės konkurentai, kai jie veikia.

Jau per darbo pokalbį galėsite siūlyti realius sprendimus, kaip išspręsti tam tikrus su įmonės veikla susijusius klausimus. Taip galėsite paminėti jums patikusius konkurentų projektų pavyzdžius bei pasiūlyti tam tikrus aspektus pritaikyti ir bendrovės, kurioje darbinatės, veikloje.

4. Geriau atvykti anksčiau negu vėliau. Įprastai žmonės jaučia stresą prieš pokalbį, o jį ypatingai lengva padidinti vėluojant. Be to, visada gali nutikti kas nors netikėta (pvz., nuvažiuosite į biurą, kuriame kompanija jau nebedirba – taip, taip vieną kartą yra nutikę man).

Atvykę anksčiau, ramiai susirasite vietą automobiliui. Atgausite kvapą. Prisiminsite pagrindinius savo kalbos akcentus. Pasitaisysite kaklaraištį. Spėsite rasti įėjimą į bendrovės pastatą ir dar atsigerti vandens.

5. Iš karto užmegzti ryšį su administratore. Laukdami HR specialisto, pakalbinkite administratorę ir (arba) kitus darbuotojus, kuriuos sutiksite biure. Taip galėsite gauti ne tik šiek tiek vertingos informacijos apie įmonę, bet ir sudarysite malonaus bei komunikabilaus žmogaus įspūdį. Galbūt HR specialistas vėliau klaus administratorės nuomonės, kokį pirmą įspūdį paliko tas naujai atėjęs kandidatas?

Vienos įmonės, kurioje įsidarbinau, administratorė mėgdavo man priminti, kad niekada nepamirš šypsenos, su kuria aš įžengiau į biurą, atėjęs į pirmą darbo pokalbį. Tokia, atrodo, smulkmena gali reikšti tiek daug. Nenuostabu, kad paskui mes puikiai sutarėme.

6. Pradėti pokalbį saloniniu pašnekesiu. Gal ir skamba banaliai, bet tikrai neverta iškart pulti prie darbo pokalbio reikalų. Juk net jeigu skambinate draugui norėdami paprašyti paslaugos, vis tiek paklausiate kelių klausimų apie tai, kaip jam sekasi ir kaip jis gyvena, taip?

Pradėti pokalbį galite nuoširdžiais pastebėjimais (gražus biuras; labai švaru; nuostabus vaizdas pro langą; norėčiau čia dirbti; etc.), universaliomis problemomis, kurios pažįstamos kiekvienam (šiandien kamščiai neįtikėtini; oras kaip visada lietuviškas; etc.), asmenine istorija (jūsų bendrovę seku dar nuo to laiko, kai vadinotės kitaip ir buvote įsikūrę užmiestyje; kildamas liftu į jūsų biurą, sugebėjau išlipti ne tame aukšte; etc.).

Nebijokite, kad pasirodysite neįdomus. Priešingai, parodysite, kad mokate užmegzti pokalbį, kad nebijote iniciatyvos, o gal netgi iškart atrasite bendrų taškų su HR specialistu ir akimirksniu tapsite geriausiais draugais (maža tikimybė, bet vis dėlto).

7. Būti atviram per darbo pokalbį. Daugybė pokalbių baigiasi labai neproduktyviai ir netgi keistai, kai abi pusės slepia kortas. Ir tai liečia ne tik norą pasirodyti geresniems negu esame iš tikrųjų (visi to norime), bet ir elementarius dalykus kaip alga, darbo pobūdis, kultūra, personalas ir panašiai.

Jeigu norite ir manote esąs vertas 1.000 Eur algos, taip ir pasakykite. Jeigu sutiksite su 700 eurų, neabejotinai jausite diskomfortą, laukdami artimiausio algos kėlimo (kuris gali ir neateiti). Jeigu jūsų klausią apie sritį, kurioje trūkstate patirties, taip ir pasakykite. Jeigu jūsų klausia apie sugebėjimą, kuri neturite, taip ir pasakykite. Atvirumas jums bus tik į naudą.

Nutylėti verta tik tuos dalykus, kurie neturi reikšmės įdarbinimui. Pvz., jeigu iš ankstesnės darbovietės jus atleido, tikrai nereikia smulkiai pasakoti, kad jūs kažką darėte blogai arba kad buvusi vadovė buvo smaugikė – tai praeitis, pamirškite ją.

8. Išsiaiškinti, kaip bus vertinamas darbas. Tai yra labai svarbus punktas. Didelėse kompanijose, darbuotojo veiklos vertinimo sistema dažniausiai būna išreikšta gana aiškiai – reikia padaryti tą ir aną, elgiantis paslaugiai ir taip, kad kolegos atsilieptų palankiai. Mažesnėse įmonėse tokios aiškiai išreikštos vertinimo sistemos dažnai nebūna ir čia gali kilti rimtų neatitikimų tarp darbuotojo ir darbdavio lūkesčių.

Per pokalbį paklauskite vieno elementaraus klausimo: „Kaip bus vertinamas mano darbas ir kaip žinosite, kad aš dirbu gerai?“. Jeigu gausite konkretų atsakymą, tuomet galėsite įsivertinti, ar tai pasiekiama. Jeigu atsakymas bus miglotas, tai jums bus aiškus ženklas, kad įmonė tikisi iš jūsų universalaus kario.

9. Atidžiai klausytis HR specialisto (ar asmens, kuris veda darbo pokalbį). Dažniausiai mes taip mėgstame kalbėti, kad pamirštame klausytis. Didelė klaida per darbo pokalbį.

HR specialistas nori, kad jums pasisektų gauti darbą. Tikrai. Jeigu jis neturi išankstinių nuostatų (gerų ar blogų), per pokalbius jis stengiasi identifikuoti asmenį (-is), kuris geriausiai atitiktų kompanijos interesus. Ir jis tikisi, kad tai būsite jūs. Nes iki jūsų jis jau turėjo 15 pokalbių su vidutiniškais kandidatais, iš kurių nei vienas netinka, o naujo žmogaus bendrovei reikia jau dabar.

Bet lygiai taip pat jis gerai žino bendrovės vidinę virtuvę, todėl per pokalbį jis paklaus tokių klausimų, atidengiančių šiokias tokias problemas (ar iššūkius), su kuriomis susiduria bendrovė. Tai gali būti tam tikri kultūros, darbo tvarkos, krūvio niuansai, bendradarbių, vadovo ypatumai, įmonės politika ir pan.

Labai atidžiai įsiklausykite į tokius pastebėjimus/klausimus: „Pas mus labai gera dirbti. Žmonės dirba daug, bet ir linksminasi daug. Tiesa, nemanome, kad gerų rezultatų pasiekti įmanoma per tas 8 valandas, ką manote jūs?“ (viršvalandžiai), „Pas mus intensyvi ir labai produktyvi darbo aplinka. Iki jūsų pasikeitė jau 5 žmonės. Jiems nepavyko pasiekti rezultatų.“ (kažkas negerai arba su pozicija, arba su vadovu), „Turime labai draugišką kolektyvą. Kaip manote, kaip sugebėsite išsireikalauti iš kolegų, jeigu jie bus labai užsiėmę, kad atliktų jūsų užduotis?“ (didelis krūvis) ir pan.

 

O kokiais kriterijais vadovaujatės jūs? Pasidalinkite komentaruose.

FacebooklinkedinFacebooklinkedin

Add a Comment

Your email address will not be published.